 |
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
 |
||
|
||
|
|
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
                 |
||
pradi |
|
 |
|
|
|
| Popieius PRANCIKUS. inia 29-osios Pasaulio jaunimo dienos proga (2014 m.). Tema: Palaiminti turintys vargdienio dvasi: j yra Dangaus Karalyst (Mt 5, 3) | |
Popieius PRANCIŠKUS inia 29-osios Pasaulio jaunimo dienos proga (2014 m.) „Palaiminti turintys vargdienio dvasi: j yra Dangaus Karalyst“ (Mt 5, 3) 2014 m. sausio 21 d. Brangs jaunuoliai! Vis gyvai prisimenu ms nepaprast susitikim per 28-j Pasaulio jaunimo dien Rio de aneire – didiul tikjimo ir brolybs vent! Puiks Brazilijos mons prim mus plaiai iskstomis rankomis, kaip Kristaus Atpirkjo statula, i Kopakabanos papldimio nuostabaus kratovaizdio regima ant Korkovado kalno. ia, pajryje, Jzus i naujo paauk kiekvien tapti jo misionieriaujaniu mokiniu, atrasti j kaip brangiausi savo gyvenimo lob bei dalytis tuo turtu su kitais, artimais ir tolimais, iki pat toliausi ms laiko geografini bei egzistencini pakrai. Kitas jaunimo tarptautins piligrimins kelions etapas bus Krokuva 2016 metais. Siekdamas ms kelionei suteikti tam tikr ritm, artimiausius trejus metus drauge su jumis noriau apmstyti ventojo Mato evangelijos (5, 1–12) Palaiminimus. Šiais metais pradkime nuo pirmojo: „Palaiminti turintys vargdienio dvasi: j yra Dangaus Karalyst“ (Mt 5, 3); 2015-iesiems silau: „Palaiminti tyrairdiai: jie regs Diev“ (Mt 5, 8); galiausiai 2016-j tema bus: „Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo“ (Mt 5, 7). 1. Revoliucin Palaiminim jga Visada gera skaityti ir apmstyti Palaiminimus! Jzus paskelb juos ant Galiljos eero kranto sakydamas savo pirm svarb pamoksl. Susirinkus minioms moni, Jzus ukop kaln mokyti savo mokini, todl tas pamokslas vadinamas „Kalno pamokslu“. Biblijoje kalnas laikomas vieta, kur apsireikia Dievas, taigi Jzus, sakantis pamoksl ant kalno, atsiskleidia kaip dievikasis mokytojas, kaip naujasis Moz. Ir k gi jis sako? Jzus kalba apie gyvenimo keli, apie keli, kuriuo pats engia ir kuris yra jis pats, bei silo t keli kaip keli tikrj laim. Jzus knijo Palaiminimus visu savo gyvenimu, nuo gimimo Betliejaus grotoje iki mirties ant kryiaus ir prisiklimo. Jame isipild visi Dievo Karalysts paadai. Skelbdamas Palaiminimus, Jzus kvieia sekti kandin jo, kartu su juo engti meils keliu, vieninteliu vedaniu aminj gyvenim. Tas kelias nelengvas, taiau Viepats ada savo malon ir niekada nepalieka ms vien. Ms gyvenime yra skurdo, negand, paeminim, kovos u teisingum, nuovargio stengiantis kasdien atsiversti, sunki pastang gyvendinti paaukim ventum, persekiojim ir gausyb kitoki iki. Taiau atverdami vartus Jzui, sileisdami j savo istorij, dalydamiesi su juo diaugsmais ir skausmais, patiriame ramyb ir diaugsm, kuriuos dovanoti tegali Dievas, kuris yra begalin meil. Jzaus Palaiminimai yra revoliucin naujyb, laims modelis, prieingas tam, kur paprastai silo iniasklaida, vyraujanti mstysena. Tai, kad Dievas atjo tapti vienu i ms, kad jis mir ant kryiaus, pasaulietinei mstysenai yra papiktinimas! Vadovaujantis io pasaulio logika, tie, kuriuos Jzus skelbia palaimintais, laikomi „nevykliais“, silpnaisiais. Vietoj to auktinama skms siekimas bet kokia kaina, gerov, arogantika galia, savs tvirtinimas kit sskaita. Jzus, brangs jaunuoliai, ukalbina mus nordamas, kad atsilieptume jo silym gyventi, kad suvoktume, kokiu keliu sukti, kad pasiektume tikrj diaugsm. Tai – didiulis tikjimo ikis. Jzus nebijojo paklausti mokini, ko jie nort – sekti paskui ar eiti kitais keliais (plg. Jn 6, 67). Ir Simonas, pavadintas Petru, idrso atsakyti: „Viepatie, pas k mes eisime?! Tu turi aminojo gyvenimo odius“ (Jn 6, 68). Jei ir js moksite itarti Jzui „taip“, js gyvenimas taps prasmingas ir vaisingas. 2. Drsa bti laimingam Bet k reikia odis „palaiminti“ (graikikai: makarioi)? Palaiminti reikia laimingi. Pasakykite man: ar i ties troktate laims? Kai vilioja tokia gausyb tariamos laims atmain, rizikuojama pasitenkinti mau, turti „kukl“ poir gyvenim. Prieingai, siekite didi dalyk! Iplskite savo irdis! Pasak palaimintojo Petro Jurgio Frasaio, „gyventi be tikjimo, be sergtino paveldo, be nuolatins kovos u tiesos palaikym reikia ne gyventi, bet galuotis. Turtume ne galuotis, o gyventi“ (Laikas I. Bonini, 1925 m. vasario 25 d.). Petro Jurgio Frasaio paskelbimo palaimintuoju dien, 1990 m. gegus 20-j, Jonas Paulius II pavadino j „Palaiminim mogumi“ (Homilija per v. Miias: AAS 82 [1990], 1518). Jei tikrai atsiversite giliausiems savo irdies lkesiams, suvoksite, kad jumyse gldi nenumaldomas laims trokimas, ir tai jums leis demaskuoti bei atmesti daugyb jus supani „pigi pasilym“. Iekodami skms, pramog, savanaudiko turjimo bei visa tai paversdami stabais, galime patirti apsvaigimo akimirk, bti pagauti pasitenkinimo apgaulingos pajautos, taiau galop tampame vergais, visada liekame nepatenkinti, jauiame poreik iekoti vis daugiau. Labai lidna regti „soius“, bet silpnus jaunuolius. Šventasis Jonas jaunuoliams ra: „Js tvirti ir laikosi jumyse Dievo odis, ir js nugaljote piktj“ (1 Jn 2, 14). Krist pasirink jaunuoliai yra tvirti, maitinasi jo odiu ir „neprisikema“ kit dalyk! Idrskite plaukti prie srov! Idrskite siekti tikrosios laims! Itarkite „ne“ laikinumo, pavirutinikumo ir atmetimo kultrai, laikaniai jus negebaniais imtis atsakomybs ir didij gyvenimo iki! 3. Palaiminti turintys vargdienio dvasi... Pirmuoju Palaiminimu, kuris yra artimiausios Pasaulio jaunimo dienos tema, laimingais skelbiami turintys vargdienio dvasi, nes j yra Dangaus Karalyst. Kai tiek daug moni kenia dl ekonomins krizs, jungti neturt su laime gali atrodyti netinkamas metas. Kokia prasme neturt galime suvokti kaip palaiminim? Pirmiausia pamginkime suprasti, k reikia „turintys vargdienio dvasi“. Tapdamas mogumi, Dievo Snus pasirinko neturto, savs apiplimo keli. Laike filipieiams ventasis Paulius rao: „Bkite tokio nusistatymo kaip Jzus Kristus. Jis, turdamas Dievo prigimt, godiai nesilaik savo lygybs su Dievu, bet apipl pats save, priimdamas tarno ivaizd ir tapdamas panaus mones“ (2, 5–7). Jzus yra Dievas, nupliantis nuo savs savo lov. ia regime, kad Dievas renkasi neturt: bdamas turtingas, tapo neturtingas, kad per savo neturt praturtint mus (plg. 2 Kor 8, 9). T slpin kontempliuojame regdami Dievo Sn prakartlje, paskui ant kryiaus, kuris yra savs apiplimo virn. Graik k. bdvardis ptochós (neturtingas) apima ne tik materialin aspekt, bet ir reikia „elgetaujantis“. Jis susijs su hebrajiku odiu anawim, „Dievo neturtlio“ svoka, perania mint apie nusieminim, savo ribotumo suvokim, egzistencinio neturto bv. Anawim patiki save Dievui, ino, kad nuo jo priklauso. Jzus, kaip aikiai regjo ventoji Kdiklio Jzaus Teres, siknydamas ateina pas mus kaip elgeta, kaip meils iekantis stokojantysis. Katalik Banyios katekizme mogus apibdinamas kaip „elgeta“ prie Diev (2559) ir sakoma, kad malda yra Dievo trokulio susitikimas su ms trokuliu (2560). Šventasis Prancikus Asyietis labai gerai suprato Palaiminimo turintiems vargdienio dvasi paslapt. Jzui kreipiantis j per raupsuotj ir Nukryiuotj, jis paino Dievo didyb ir savojo bvio menkum. Asyiaus Neturtlis valandas praleisdavo maldoje klausindamas: „Kas esi tu? Kas esu a?“ Jis atsisak patogaus ir nerpestingo gyvenimo, kad susiadt su „ponia Vargdienyste“, sekt Kristumi ir paraidiui laikytsi Evangelijos. Prancikus gyveno sekimu neturtinguoju Kristumi ir meile vargams t dviej dalyk neperskirdamas, tarsi jie bt dvi to paties medalio puss. Js galite mans paklausti: k konkreiai daryti, kad is vargdienio dvasios turjimas virst gyvenimo bdu, konkreiai paveikt ms gyvenim? Atsakysiu trimis punktais. Pirmiausia stenkits bti laisvi daikt atvilgiu. Viepats kvieia mus evangelinei, saikingumo paenklintai gyvensenai, ragina nepasiduoti vartojimo kultrai. Tai reikia iekoti esmini dalyk, mokytis atsisakyti daugybs to, kas nereikalinga bei nenaudinga, kas dusina. Atsiribokime nuo trokimo turti, nuo pinig garbinimo ir j vaistymo. Pirmutin viet skirkime Jzui. Btent jis gali ilaisvinti i stabmeldysts, padaranios mus vergais. Brangs jaunuoliai, pasitikkite Dievu! Jis mus pasta, myli ir niekada ms neumirta. Jis rpinasi lauk lelijomis (plg. Mt 6, 28), todl juo labiau pasirpins, kad mums nieko netrkt. Be to, norint veikti ekonomin kriz, irgi btina keisti gyvensen ir vengti ilaidavimo. Kaip reikia drsos bti laimingam, lygiai taip reikia drsos ir bti saikingam. Antra, nordami iuo Palaiminimu gyventi, visi privalome atsiversti varg atvilgiu. Turime jais rpintis, jautriai atsiliepti j dvasinius ir materialius poreikius. Jums, jaunuoliai, ypa patikiu uduot sugrinti kultros centr solidarum. Sen ir nauj skurdo form – nedarbo, emigracijos, vairi priklausomybi – akivaizdoje turime bti budrs ir smoningi, gebantys veikti abejingumo pagund. Neumirkime ir t, kurie jauiasi nemylimi, nepuoselja ateities vilties, atsisako sipareigoti, nes yra prarad drs, nusivyl, sibaimin. Turime imokti bti varg pusje. Nesitenkinkime graiais odiais apie vargus! Susitikime su jais, pamatykime juos savo akimis, iklausykime. Vargai yra mums konkreti proga susitikti su paiu Kristumi, palytti jo keniant kn. Taiau – tai treia – vargai ne tik yra tie mons, kuriems mes galime k nors duoti. Jie irgi gali mums daug duoti, daug ko mus imokyti. Kiek daug galtume pasimokyti i varg iminties! Prisiminkite, kad vienas XVIII a. ventasis, Benediktas Juozapas Labras, miegodavs Romos gatvse ir gyvens i moni imaldos, tapo gausybs moni, tarp j kilmingj ir aukt dvasinink, dvasiniu patarju. Tam tikra prasme vargai yra ms mokytojai. Jie mus moko, kad asmens vert matuojama ne nuosavybe, ne pinig suma banko sskaitoje. Vargas, mogus, neturintis materialini grybi, visada ilaiko savo kilnum. I varg galime pasimokyti nuolankumo ir pasitikjimo Dievu. Palyginime apie fariziej ir muitinink (Lk 18, 9–14) Jzus pastarj pateikia kaip pavyzd, nes jis nuolankus ir prisipasta nusidjs. Nal, metusi du smulkius piniglius ventyklos auk skryni, irgi yra pavyzdys dosnumo t, kurie turdami nedaug ar apskritai nieko neturdami atiduoda visk (Lk 21, 1–4). 4. ...j yra Dangaus Karalyst Pagrindin Jzaus Evangelijos tema yra Dievo Karalyst. Jzus yra asmeninta Dievo Karalyst ir Emanuelis, Dievas su mumis. O Karalyst, Dievo viepatija, stiprja ir auga mogaus irdyje. Karalyst vienu metu yra ir dovana, ir paadas. Jzumi ji jau yra mums duota, taiau dar nra pilnatvikai atbaigta. Todl kasdien meldiame Tvo: „Teateinie tavo Karalyst.“ Neturt ir evangelizacij, prajusi met Pasaulio jaunimo dienos tem „Eikite ir padarykite mano mokiniais vis taut mones“ (Mt 28, 19) ir i met tem „Palaiminti turintys vargdienio dvasi: j yra Dangaus Karalyst“ (Mt 5, 3) sieja gilus ryys. Viepats trokta neturtingos Banyios, kuri evangelizuoja vargus. Isisdamas Dvylika, Jzus jiems pasak: „Nesigykite nei aukso, nei sidabro, nei variok savo kapams prikimti; nei kelionmaiio, nei dviej markini, nei kurpi, nei lazdos, nes darbininkas vertas savo valgio“ (Mt 10, 9–10). Evangelinis neturtas yra pagrindin Dievo Karalysts plitimo slyga. Graiausias ir spontanikiausias diaugsmas, kur maiau per savo gyvenim, buvo neturting moni, maai turini k sikibti. Evangelizacija ms laikais bus manoma tik per ukrtim diaugsmu. Matme, kad Palaiminimas turintiems vargdienio dvasi teikia krypt ms santykiui su Dievu, materialinmis grybmis ir vargais. Turdami prieais akis Jzaus pavyzd ir odius, suvokiame, kaip labai turime atsiversti ir rpintis, kad daugiau turto logik veikt daugiau bties logika! Suvokti gilij Palaiminim prasm geriausiai gali padti ventieji. Jono Pauliaus II kanonizacija antrj Velyk sekmadien ia prasme pripildo ms ird diaugsmo. Jis bus didysis Pasaulio jaunimo dien globjas, davs ioms dienoms pradi ir buvs j varomoji jga. O ventj bendrystje ir toliau visiems jums bus tvas ir draugas. Artimiausi baland taip pat sukanka trisdeimt met nuo Atpirkimo jubiliejaus kryiaus perdavimo jaunimui. Btent nuo io Jono Pauliaus II simbolinio akto prasidjo didioji jaunimo piligrimyst, kuri nuo tada apm penkis emynus. Daugelis atmena odius, kuriais popieius 1984 m. Velyk sekmadien palydjo savo veiksm: „Brangs jaunuoliai, baigiantis Šventiesiems metams patikiu jums i Jubiliejaus met enkl – Kristaus kryi! Nekite j pasaul kaip Viepaties Jzaus meils monijai enkl ir skelbkite visiems, kad tik numirs ir prisikls Kristus teikia iganym bei atpirkim.“ Brangs jaunuoliai, Magnificat, Marijos, vargdiens dvasia, giesm, sykiu yra ir Palaiminimais gyvenanij giesm. Evangelijos diaugsmas trykta i neturtingos irdies, kuri diaugiasi ir stebisi Dievo darbais, kaip ir Mergels, vis kart vadinamos „palaiminta“, irdis (plg. Lk 1, 48). Ji, neturtli motina ir naujosios evangelizacijos vaigd, tepadeda mums gyventi Evangelija, savo gyvenime knyti Palaiminimus ir idrsti bti laimingiems. Vatikanas, 2014 m. sausio 21-oji, PRANCIŠKUS | |
vir